- nusuokimas
- nusuokìmas sm. (2) → nusuokti: 1. Už zanavykišką nusuokimą kalboje Vincą nuo pirmos dienos praminė Zanavyku Apž1895,6(V.Piet). 2. Erž Lietuvių tauta dalijos į šešias gimines, kurios tarp savęs mažu nusuokimu kalbos įvairavo S.Dauk. \ suokimas; nusuokimas; prisuokimas
Dictionary of the Lithuanian Language.